Neformalus judėjimas

SUSITELKIMAS

vadovaudamasis 

1. Lietuvių Tautos laisvės ir valstybės išsaugojimo;
2. Teisingumo įgyvendinimo;
3. Šeimos, bendruomenės, visuotino socialinio teisingumo, smulkaus verslo stiprinimo;
4. Kultūros, praeities, papročių išsaugojimo ir oraus piliečio ugdymo;
5. Aplinkos tausojimo

vertybių sričių puoselėjimu, kviečia Lietuvos piliečius ir jų susivienijimus tartis ir veikti išvien įgyvendinant šiuos ketinimus: 

1. Lietuvių Tautos laisvės, valstybės išsaugojimas

1.1. Valstybė – Tautos savisaugai ir savivaldai skirta susivienijimo sandara.

1.2. Grąžinti LR Konstitucijos nuostatų viršenybę Europos sąjungos ir kitų tarptautinių susitarimų atžvilgiu, užtikrinti besąlygišką jų veikimą.

1.3. Pasirengti išstojimui iš Europos Sąjungos – nuo įstatymo projekto iki savo piniginio vieneti – lito sugrąžinimo, išsaugant šiandien esamas jos atsargas.

1.4. Radiją ir Televiziją sugrąžinti visuomenei.

1.5. Lietuvos gynybinę galią stiprinti ne piliečių nuskurdinimo ar socialinės atskirties didinimo sąskaita, bet vadovaujantis išmintimi, sąžiningumu ir išradingumu.

1.6. Užtikrinti suvereniteto, nepriklausomybės ugdymą, laisvės – įgyvendinimą: žmogui, šeimai, bendruomenei, tautai per privalomas visuotines apklausas valstybės (-referendumo) ir savivaldybių (-plebescito) lygmenyje. Tokiu būdu priimti sprendimai keičiami tik visuotinos privalomosios apklausos (referendumo-plebscito) būdu.

1.7. Prie Vyriausybės steigti savivaldybių bendradarbiavimą skatinančią tarnybą.

1.8. Konstitucijos priėmimo ir keitimo teisę patikėti tik absoliučiam suverenui – Tautai.

1.9. Lietuvos dalyvavimas tarptautinėse organizacijose galimas tik esant abipusės naudos pusiausvyrai.

1.10. Pirmenybę plėtojant tarptautinius ir vidaus Europos sąjungoje santykius teikti toms šalims ir būdams, kurie numato lygiateisiškumą ir abipusę naudą.

2. Teisingumo įgyvendinimas

2.1. Grąžinti Tautai Konstitucijoje įtvirtintą teisę įgyvendinti savo valią tiesiogiai – referendumo būdu. Šiandieną Referendumas tapo fikcija.

2.2. Vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktą Seimo narį atšaukti iš Seimo gali tik jį į Seimą išrinkę rinkėjai. Atšaukimo sumanymo patvirtinimui pakanka 10% rinkimų teisę turinčių tos apygardos gyventojų valios. Po rinkikų valios patvirtinimo turi būti surengti pirmalaikiai Seimo nario rinkimai vienmandatėje rinkimų apygardoje.

2.3. Pasitikėjimą praradusio daugiamandatės rinkimų apygardos Seimo nario atšaukimo sumanymui patvirtinti pakanka 5% šalies rinkimų teisę turinčių gyventojų valios. Į pasitikėjimą praradusio ir atšaukto Seimo nario pareigas gali kandidatuoti betkurios Lietuvoje veikiančios politinės partijos iškeltas kandidatas, už kurį surenkama daugiau nei 20 000 arba 0,7% rinkimų teisę turinčių piliečių parašų. Esant keliems arba daugiau pareiškėjų, laimi didesnį parašai patvirtintą pasitikėjimą pelnęs kandidatas. 

2.4. Atsisakyti politinių partijų rėmimo mokesčių mokėtojų lėšomis.

2.5. Įvesti atskaitomybę ir atsakomybę prieš rinkėjus – demokratiniu būdu išrinktiems Seimo nariams, savivaldos tarybų tarnautojams, prezidentui ir merams.

2.6. Užtikrinti valdymo skaidrumą: valstybės iždo lėšų tvarkymo viešumą ir vykdomosios valdžios tarnautojų asmeninę atsakomybę už grobstymus.

2.7. Policija ir prokuratūra privalo ginti piliečius. Teismai privalo užtikrinti įstatymų viršenybę prieš asmeninę teisėjų nuomonę.

2.8. Įvesti teisėjų, prokurorų, tarnautojų asmeninę atsakomybę už nusikalstamus sprendimus ir veiksmus.

2.9. Teisėtvarkos ir teisėsaugos srityse – teismų darbe BŪTINAI turi dalyvauti visuomenės atstovai –tarėjai-prisiekusieji.

2.10. Senatis netaikoma didelio mąsto valstybės ir bankų lėšų išgrobstymui.

2.11. Nusikaltimai prieš pilietinę visuomenę, žmoniškumą, Tautą ir valstybę neturi senaties. 

2.12. Įpareigoti LAT peržiūrėti akivaizdžiai neteisingai išspręstus teisminius ginčus ir grąžinti juos nagrinėti iš naujo.

 

3. Šeimos, bendruomenės, socialinis teisingumas,

smulkaus verslo stiprinimas

3.1. Gyventojų gausėjimui Lietuvoje didinti tiesioginę įtaką turi tokie socialiniai ir ūkvadybiniai veiksniai:

• 15a. valstybinės žemės skirti naujai šeimos gyvenamojo būsto statybai;
• suteikti beprocentinę ipoteka naujos šeimos pirmo būsto statybai;
• gimus vaikui šeimai suteikta ipoteka mažinama 20 nuošimčių;
• sudaryti palankios sąlygos gyventojams naudoti savaime atsinaujinančius galios išteklius.

3.2. Lietuvos visuomenės pagrindas – šeima. Šeima – tai vyro ir moters sąjunga, kuri augina vaikus. Drausti įtikinėjimą ir įstatymus, kurie ardo šeimą. Piniginėmis lėšomis skatinti šeimų gausėjimą ir stiprinti jų gerbūvį.

3.3. Grąžinti į pagrindinio išsilavinimo mokyklų lygio programą visus mokomuosius dalykus užtikrinančius visų moksleivių lygias galimybes. Švietimo paskirtis – paruošti mąstančią ir kūrybingą asmenybę, pareigingą ir atsakingą pilietį, gebantį našiai veikti kuriant klestinčią Lietuvos valstybę ir Tautą.

3.4. Žinovų ugdymas ir lavinimas turi būti remiamas valstybės lėšomis tokia apimtimi, koks yra valstybės tarnautojų ir šalies ūkio poreikis.

3.5. Su darbo santykiais susijusių pajamų apmokestinimas negali viršyti 10%

3.6. Užtikrinti orų pragyvenimą ir finansinį stabilumą Lietuvoje.

3.7. Seniūnijų seniūnai renkami. Savivaldybių sėkminga raida – gamybos ir mokslo pažanga.

3.8. Skatinti žaliavų bei galios importą; gaminių eksportą.

3.9. Senjorų orios senatvės klausimas?

4. Kultūra, praeities, papročių išsaugojimui ir tauraus

piliečio formavimui.

4.1. Lietuvių kalbą saugo valstybė.

4.2. Kultūra, dora, jų puoselėjimas yra švietimo ir Lietuvos valstybės savasties išsaugojimo pamatinis vaidmuo.

4.3. Saugosime lietuviškas ir senbuvių tarmes.

4.4. Įteisinti senąją-prigimtinę lietuvišką pasaulėžiūrą. Tautos jėga yra pilietinių teisių ir pareigų vienybėje.

4.5. Mokslas turi būti akademinis ir taikomasis.

4.6. Įvesti teisinę pareigūnų atsakomybę už perteklinių-prievartinių priemonių taikymą sprendžiant vidinius šeimyninius santykius. Pranešimai arba skundai dėl vaikų arba kitų šeimos narių teisių pažeidimo negali būti slapti (-anoniminiai).

4.7. Ugdymo įstaigose įvesti doro elgesio ir pareigų taisykles.

5. Tausojama aplinka, visus pasiekiantis socialinis

teisingumas, ūkvadyba.

5.1. Kėsinimasis į Lietuvos teritorijos ir erdvės vientisumą, žemės gelmių, miškų grobstymą ir aplinkos teršimą vertintinas kaip grėsmė valstybės ir Tautos saugumui.

5.2. Įkurti valstybinį banką.

5.3. Nacionalinės piniginio vieneto, kurio perkamoji galia yra pririšta prie šalies viduje sukuriamo prekių ir paslaugų krepšelio, įvedimas.

5.4. Progresiniai mokesčiai.

5.5. Panaikinti PVM pirmo būtinumo prekėms.

5.6. Tautinės pramonės – maisto gamybos ir perdirbimo, statybos, lengvosios pramonės šakų iš vietinių žaliavų ir išteklių atkūrimas bei plėtojimas. Vietinių žaliavų, išteklių supirkimas turi išsaugoti šalies ūkių gyvybingumą.

5.7. Žemės ūkyje ir gamyboje naudojamos žaliavos bei technologijos turi nekenkti aplinkai, nekelti pavojaus visuomenės sveikatai arba šie veiksniai turi būti mažiausi.

5.8. Sudaryti palankias sąlygas smulkiojo-vidutinio ir naujų sumanymų verslo įkūrimui, plėtojimui, teisinei apsaugai.

5.9. Lietuvoje ūkinę veiklą vykdančios ir pajamas gaunančios įmonės veikia ir atsako pagal LR įstatymus, visus mokesčius moka į Lietuvos iždą.

5.10. Darbuotojų, dirbančių užsienio kapitalo įmonėse, atlyginimai negali būti daugiau nei 20 nuošimčių mažesni, nei už tokį pat darbą mokama įmonės kilmės šalyje.

5.11. Piliečiams iki 30 m. amžiaus , mokestis SODRAI -10 %. GPM- 5 % , iki 40 m. – 20 %.15 %. , o nuo 40 m. dabartiniai mokesčiai.

5.12.Ekologiškas maistas vaikų darželiams, mokykloms, universitetams, kariniams dariniams, iždo ir savivaldybių tarnyboms bei žinyboms.