Padariau rinkimų įstatymų santrauką – kiek rinkėjų turi dalyvauti, kad Seimo, Savivaldybių, Merų ir Prezidento rinkimai būtų laikomi įvykusiais. Ir juos palyginau su referendumo įstatymu. Įdomiausia, kad kiekvienu atveju tai yra skirtingas skaičius. Taupydamas vietą ir kad straipsnis nebūtų labai ilgas išrinkau tik tai kas aktualu ir svarbiausias vietas nuspalvinau žaliai.
Seimo rinkimų įstatymas https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.1536/kRJrfNHKFo :
33 straipsnis. Užsienyje esančių Lietuvos Respublikos piliečių įrašymas į rinkėjų sąrašus
1. Kitose valstybėse esantys Lietuvos Respublikos piliečiai įrašomi į tos vienmandatės rinkimų apygardos, kurios teritorijoje yra Lietuvos Respublikos Seimas, rinkėjų sąrašą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. 2 ir 3 šio straipsnio punktai neaktualūs.
68 straipsnis. Balsavimo organizavimas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose, papildomose balsavimo vietose užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos ir laivuose
1. Balsavimui organizuoti ir paduotiems balsams suskaičiuoti Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir laivuose sudaromos balsavimo komisijos. 2. Balsavimo komisijos sudaromos iš pirmininko ir ne mažiau kaip dviejų narių. (toliau rašo kas gali būti komisijos nariu. Bet tai tuo klausimu apie kurį rašau nesvarbu) Kiti šio straipsnio punktai neaktualūs. Todėl juos praleidžiu.
70 straipsnis. Balsavimas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir papildomose balsavimo vietose užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos.
1. Rinkėjai, išvykę į užsienio valstybes, turi teisę balsuoti Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje šių įstaigų darbo valandomis. Balsavimui skiriama ne mažiau kaip 4 valandos per šių įstaigų darbo dieną. … (Toliau kas parašyta šiame punkte neaktualu. Todėl praleidžiu.) Kiti šio straipsnio punktai neaktualūs. Todėl juos praleidžiu.
88 straipsnis. Rinkimų rezultatų nustatymas vienmandatėse rinkimų apygardose 2. Vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktu laikomas kandidatas, jeigu rinkimuose dalyvavo ne mažiau kaip 40 procentų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų ir tas kandidatas… (toliau kalbama kuris kandidatas yra išrinktai, bet tai neaktualu tuo klausimu apie kurį šašau) Kiti šio straipsnio punktai neaktualūs. Todėl juos praleidžiu.
89 straipsnis. Rinkimų rezultatų nustatymas daugiamandatėje rinkimų apygardoje 1. Daugiamandatėje rinkimų apygardoje rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvavo daugiau kaip vienas ketvirtadalis visų rinkėjų. Kiti šio straipsnio punktai neaktualūs.
Savivaldybių rinkimų įstatymas https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.5883/cBBSQmmWUg :
83 straipsnis. Rinkimų rezultatų nustatymas daugiamandatėje rinkimų apygardoje 1. Išankstinius rinkimų rezultatus nustato savivaldybės rinkimų komisija po to, kai pasirašytas rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolas. 2. Mandatai kandidatų sąrašams paskirstomi pagal tai, kiek rinkėjų paduotų mandato balsų gavo kiekvienas sąrašas, taikant kvotų ir liekanų metodą. Kandidatų sąrašas gali gauti savivaldybės tarybos narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuo atveju, jeigu už kandidatų sąrašą balsavo ne mažiau kaip 4 procentai, o už partijų jungtinį arba jam prilygintą, kaip tai nustatyta šio įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje, kandidatų sąrašą – ne mažiau kaip 6 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jeigu už kandidatų sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, yra paduota mažiau kaip 60 procentų rinkėjų balsų, teisę dalyvauti skirstant mandatus įgyja tas lig šiol skirstant mandatus nedalyvavęs sąrašas (sąrašai – jeigu už juos paduota vienodas rinkėjų balsų skaičius), už kurį yra paduota daugiausia rinkėjų balsų. Tokiu pačiu būdu kandidatų sąrašų, turinčių teisę dalyvauti skirstant mandatus, skaičius didinamas iki tokio skaičiaus, kad už kandidatų sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, būtų paduota ne mažiau kaip 60 procentų rinkėjų balsų. 3. Apskaičiuojama mandatų skirstymo kvota. Ji lygi rinkėjų paduotų mandatų balsų, kuriuos gavo kandidatų sąrašai, dalyvaujantys skirstant mandatus, sumai, padalytai iš mandatų skaičiaus daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Jeigu dalijant gaunama liekana, dalmuo padidinamas vienetu. 4. Už kiekvieną dalyvaujantį paskirstant mandatus kandidatų sąrašą paduotų balsų skaičius dalijamas iš mandatų skirstymo kvotos. Gautas sveikasis dalmuo yra mandatų skaičius, tenkantis kiekvienam kandidatų sąrašui pagal mandatų skirstymo kvotą, o dalijant gautos liekanos naudojamos likusiems mandatams (nepaskirstytiems kandidatų sąrašams) paskirstyti pagal liekanas. Dėl to visų kandidatų sąrašų pavadinimai surašomi iš eilės, kurioje po paskutinio toliau eina pirmasis pagal jiems atitekusias dalijimo liekanas, pradedant didžiausiąja. Jeigu dviem kandidatų sąrašams tenkančios liekanos lygios, pirmiau įrašomas sąrašas, kurio rinkimų numeris mažesnis. Nepadalyti dalijant kvotų metodu mandatai po vieną padalijami kandidatų sąrašams pagal eilę, pradedant tuo kandidatų sąrašu, kuris buvo įrašytas pirmasis. 5. Jeigu kuriam nors kandidatų sąrašui tektų didesnis mandatų skaičius, negu sąraše yra kandidatų, šie mandatai padalijami kitiems kandidatų sąrašams, tęsiant mandatų dalijimą liekanų metodu.
6. Sąraše kandidatai į savivaldybės tarybos narius gauna mandatus pagal porinkiminę kandidatų sąrašų eilę. Tas kandidatas, kuris gavo mandatą vienmandatėje rinkimų apygardoje, daugiamandatės rinkimų apygardos kandidatų sąraše praleidžiamas. (Išvada: savivaldybių rinkimuose rinkimai yra įvykę nepriklausomai nuo juose dalyvavusių rinkėjų skaičiaus, t.y. jei atėjo nors vienas rinkėjas, tai rinkimai yra įvykę ir savivaldybė išrinkta).
84 straipsnis. Rinkimų rezultatų nustatymas vienmandatėje rinkimų apygardoje 1. Išankstinius rinkimų rezultatus nustato savivaldybės rinkimų komisija po to, kai pasirašytas vienmandatės rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolas. 2. Vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktu laikomas tas kandidatas į savivaldybės tarybos narius – merus, kuris pirmą kartą balsuojant gavo daugiau kaip pusę rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų, jeigu rinkimuose dalyvavo ne mažiau kaip 40 procentų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų. ( Kas rašoma toliau šiame punkte neaktualu, todėl praleidžiu. )
58 straipsnis. Balsavimas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir papildomose balsavimo vietose užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos.
1. Rinkėjai, išvykę į užsienio valstybes, turi teisę balsuoti Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose šių darbo valandomis. Balsavimui skiriama ne mažiau kaip 4 valandos per šių įstaigų darbo dieną. (toliau nesvarbu) Kiti šio straipsnio punktai neaktualūs.
74 straipsnis. Savivaldybių rinkimų komisijų balsų skaičiavimo dokumentų pateikimas Vyriausiajai rinkimų komisijai ir Respublikos Prezidento rinkimų rezultatų nustatymas
o punktai yra neaktualūs.
Referendumo įstatymas https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.169554/ZwwmdenXPa :
8 straipsnis. Privalomojo referendumo rezultatų nustatymas 1. Privalomasis referendumas laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvavo daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą. 2. Sprendimas dėl Konstitucijos 1 straipsnio nuostatos „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“, taip pat dėl 1992 m. birželio 8 d. Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas“ pakeitimo yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė ne mažiau kaip 3/4 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą. 3. Sprendimas dėl Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ ir XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatų pakeitimo yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą. 4. Sprendimas dėl kitų klausimų, įstatymų ar jų nuostatų, dėl kurių buvo sprendžiama privalomajame referendume, yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau kaip 1/3 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą.
5. Sprendimas šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytais klausimais yra laikomas priimtu, jeigu jam pritarė daugiau kaip pusė referendume dalyvavusių piliečių.
Rinkimų įstatymų citavimo pabaiga. Referendumo įstatyme svarbiausią punktą nuspalvinau žaliai.
Dabar išvados. Seimo, Prezidento rinkimuose ir Referendume į rinkėjų sąrašus įrašomi visi Lietuvos piliečiai – tiek gyvenantys Lietuvoje, tiek išvykę uždarbiauti į užsienį. Užsienyje gyvenantys piliečiai faktiškai neturi galimybės balsuoti, nes balsavimai vyksta tik Lietuvos ambasadose, į kurias suvažiuoti iš visos šalies, pvz., D.Britanijos ar Ispanijos, praktiškai neturi galimybės. Be to ambasadose sudarytose komisijose dirba po tris asmenis (taip parašyta įstatymuose- skaityk aukščiau) ir todėl tokios komisijos neturi jokios galimybės priimti balsuoti šimtų tūkstančių žmonių – pvz., D.Britanijoje dirba 100-200 tūkstančių lietuvių. Todėl įstatymas sukčiauja – formaliai piliečiai balsuoti gali, o praktiškai neįmanoma. Palyginkime kiek rinkėjų turi įvairiuose rinkimuose dalyvauti, kad rinkimai būtų laikomi įvykusiais: Seimo rinkimai o Vienmandatėse apygardose rinkimai įvykę, jei dalyvavo 40% į rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų. (88 Seimo rinkimų įstatymo straipsnis) o Daugiamandatėje apygardoje rinkimai įvykę jei dalyvavo daugiau kaip 25% rinkėjų. (89 Seimo rinkimų įstatymo straipsnis)
Prezidento rinkimai o Rinkimai laikomi įvykę, jei dalyvavo ne mažiau kaip 50% visų rinkėjų (Prezidento rinkimų įstatymo 74 straipsnis)
Savivaldybių rinkimai o Mero rinkimai yra įvykę, jei juose balsavo ne mažiau kaip 40% rinkėjų (Savivaldybių rinkimų įstatymo 84 straipsnis) o Savivaldybės Tarybos rinkimai laikomi įvykę nepriklausomai nuo to kiek rinkėjų juose dalyvavo (Savivaldybių rinkimų įstatymo 83 straipsnis)
Referendumas Referendume sprendžiamas klausimas laikomas priimtu jei už jį balsavo daugiau kaip 50% visų į sąrašus įrašytų rinkėjų. (8 Referendumo įstatymo straipsnis).
Palyginkime – Seimas laikomas išrinktas, kai jo rinkimuose dalyvavo ≥ 40% rinkėjų, todėl dauguma, kuri sudaro vyriausybę yra atstovaujama ne didesnio kaip 20% rinkėjų; Prezidento rinkimai įvykę, kai dalyvauja ≥ 50% rinkėjų, o prezidentą antrajame ture išrenka paprasta dauguma nepriklausomai nuo to kiek rinkėjų dalyvavo antrajame ture, t.y. paprastai jį išrenka 20-25% nuo visų rinkėjų; savivaldybė laikoma išrinkta išvis nepriklausomai nuo to kiek rinkėjų balsavo.
O dabar raskime atsakymą kodėl Seimo, Prezidento ir Savivaldybių rinkimuose taip sumažintas dalyvavusių rinkėjų skaičius, kad rinkimai būtų įvykę.
Atsakymas štai čia: Kaunas. ( https://lt.wikipedia.org/wiki/Kaunas ) — 1991 metais Kaune gyveno 433 tūkstančiai gyventojų, o 2020-siais – 289 tūkstančiai. Taigi per 30 metų Kaunas prarado 33% gyventojų. Panevėžys. ( https://lt.wikipedia.org/wiki/Panev%C4%97%C5%BEys ) — 1991 metais Panevėžy gyveno 131 tūkstantis gyventojų, o 2020-sisis – 85 tūkstančiai. Per 30 metų Panevėžys prarado 35% gyventojų. Ukmergė. ( https://lt.wikipedia.org/wiki/Ukmerg%C4%97 ) — 1989 metais Ukmergėje gyveno 30 tūkstančių gyventojų, o 2020-sisis – 20 tūkstančių. Per 30 metų Ukmergė prarado 33% gyventojų. Ir taip toliau – visi miestai ir rajonai, išskyrus Vilnių (minus 8%), prarado maždaug po trečdalį gyventojų. Ir tasai trečdalis Lietuvos piliečių neišmirė, bet išvažiavo dirbti į užsienį. Labai nedidelė dalis — tiesiog menka — jų atsisakė Lietuvos pilietybės. Taigi visi gyvenantys užsienyje Lietuvos piliečiai yra po senovei įrašomi į rinkėjų sąrašus (Seimo rinkimų įstatymas. 33 straipsnis. T.y. – jie įrašomi į tos apygardos ir apylinkės sąrašus pagal gyvenamąją vietą, kurią jie deklaravo gyvendami Lietuvoje). Taigi, jei nesumažinsi rinkėjų skaičiaus reikalingo, kad rinkimai būtų įvykę, tai jie tikrai neįvyks, nes trečdalis rinkėjų gyvena užsienyje, o Lietuvos vyriausybė nesudaro sąlygų jiems dalyvauti rinkimuose. Vadinasi trečdalis nedalyvauja, o iš likusių dviejų trečdalių nors dalyvauja dauguma, bet jie sudaro tik 40-50 procentų arba dar mažiau nuo bendro rinkėjų skaičiaus.
Valdžia gudrauja ir kad ji būtų „išrinkta“ nuleidžia kartelę tiek kiek jai reikia. Bet už tai, kadangi referendumo ji nenori ir bijo, tai referendumo įstatymu reikalauja, kad referendume už siūlomą dalyką balsuotų daugiau kaip pusė sąrašuose esančių rinkėjų — taigi kartelę pakelia tiek kiek jai reikia. Valdžia žino, kad ne mažiau kaip trečdalis neateis balsuoti referendume ir kad praktiškai neįmanoma, kad jis įvyktų, net jei bus surinkta >300000 parašų. Galime pareikalauti, kad mūsų valdžia sudarytų rinkimų apylinkes visoje Europoje, t.y. visose jos administraciniuose rajonuose, ir kad Lietuvos piliečiai galėtų dalyvauti rinkimuose ir referendume. Bet tai neįmanoma, nes rinkimų komisijas leidžiama sudarinėti ir balsuoti tik ambasadose, o ambasadoje šimtai tūkstančių (pvz. Anglijoje) iš principo negali balsuoti, juo labiau kad komisijoje yra tik trys žmonės ir komisija dirba tik keturias valandas per dieną.
Todėl turime reikalauti, kad valdžia nutrauktų šį vaidinimą ir apgaulę ir referendumo įstatymas būtų pakeistais taip, kad jis būtų laikomas įvykęs nepriklausomai nuo to kiek rinkėjų jame balsuos — t.y. taip kaip Savivaldybių Tarybų rinkimuose. Tai yra labai svarbu, nes svarbiausi valstybės reikalai turi būti sprendžiami ir išspęsti nepriklausomai nuo nieko.
Todėl turime reikalauti, kad valdžia nutrauktų apgaules ir sukčiavimus kurdama įvairius skirtingus rinkimų įstatymus pagal savo poreikį.
