Paskutiniąją rugpjūčio dieną Seimo narius elektroniniu paštu pasiekė abejotino pavidalo medicinos srities darbuotojų profesinių sąjungų raštas. Laiško turinys skirtas Seimui, Seimo Sveikatos reikalų komitetui, apie jo turinį pranešama Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijai, Lietuvos Respublikos Prezidentui. Pabaigoje teigiama, kad elektroniniu būdu teiginiams pritaria:
Santaros klinikų gydytojų sąjungos pirmininkė Gabija Tomkutė
Santaros klinikų slaugos darbuotojų profesinės sąjungos
pirmininkas Mingaudas Busevičius
Santaros klinikų medicinos darbuotojų profesinės sąjungos
pirmininkas Dr. Vaidas Dirsė
Nacionalinio vėžio instituto darbuotojų profesinės
sąjungos pirmininkė ir Medicinos įstaigų darbuotojų
profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Regina Jarošienė
Respublikinės Vilniaus Universitetinės ligoninės
gydytojų profesinės sąjungos pirmininkas Gintaras Varanauskas
Respublikinės Šiaulių ligoninės darbuotojų profesinės
sąjungos pirmininkas Kęstutis Stanelis
Lietuvos gydytojų sąjungos Vilniaus filialo Santaros klinikų
grupės valdybos pirmininkė Roberta Petrauskaitė
Santaros sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjungos
pirmininkė Živilė Andrukonienė
Santaros Vaikų ligoninės sveikatos apsaugos darbuotojų
profesinė sąjungos pirmininkė Stasė Styraitė
Lietuvos slaugos specialistų organizacijos Santaros klinikų
pirminė grupės pirmininkė Aušra Volodkaitė
Lietuvos greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinė
sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jolanta Keburienė .
Tauta turi žinoti savo “didvyrius”. Tačiau nei elektroninio parašo, nei parašo ranka nėra, nors kreipimasis platinamas PDF pavidalu. Tiesa pradžioje yra pranešama, kad rašto originalas, nebus siunčiamas. Bet ir persiųstas elektroninių paštu jis tampa tik nuorašu.
Tokių raštų pradžioje pagal raštvedybos taisykles derėtų įvardinti rašto kūrėjus ir jo turiniui pritariančiuosius. Kodėl jie surašomi tik pabaigoje ir be susisiekimo duomenų? Įgudęs tarnautojas tik po pareiškėjų, prašytojų, reikalautojų ar panašiai surašytų tarnybas ir žinybas į kurias yra kreipiamasi. Nors deramų įpročių bei įgūdžių neįvaldymas negali tapti dingstimi varžyti savo nuomonės ir pilietinės valios išreiškimui.
Trumpai apibendrinus šią nuomonę yra pritariama Lietuvos Respublikos Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 11,18, 37 ir 40 straipsnių pakeitimo ruošiniui
Be nuorodų į teiginių pagrįstumą patvirtinančius išteklius, profesinių sąjungų sueigų, susirinkimų, valdymo organų posėdžių protokolus ar panašiai siekiama sudaryti įvaizdį, kad šiuos pakeitimus palaiko visi profesinių sąjungų dalyviai be išimties ir “Tegyvuoja visada teisi, laisvę nešanti ir į šviesų rytojų mus vedanti SISTEMA”. Savaime aišku skaitytojas turi teisę susidaryti įspūdi pats. Todėl toliau cituoju be pakeitimų:

“kreipiasi į Lietuvos Respublikos Seimo narius ir Lietuvos Respublikos Seimo
Sveikatos reikalų komiteto narius su raginimu pritarti Lietuvos Respublikos Žmonių užkrečiamųjų
ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 11, 18, 37 ir 40 straipsnių pakeitimui.
SARS-CoV-2 pandemija Lietuvoje jau pasiglemžė beveik 10 000 Lietuvos gyventojų
gyvybių. Ji tapo milžiniška našta Lietuvos gydymo įstaigoms bei sutrikdė visų asmens sveikatos
priežiūros paslaugų teikimą. Šių reiškinių neigiamos pasekmės bus juntamos dar daugelį metų.
Daugiau nei trečdalis sveikatos priežiūros specialistų (apie 15.000 iš 48.000 medikų)
persirgo COVID-19, teikdami pacientams sveikatos priežiūros paslaugas, kol skiepai dar nebuvo
sukurti. Šiuo metu, dėl reikšmingo paskiepytų sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų procento,
beveik nėra sergančių darbuotojų. Akivaizdu, kad geriausias būdas išvengti SARS-CoV-2 plitimo
darbovietėse – yra darbuotojų vakcinacija.
Masinė SARS-CoV-2 vakcinacija padėjo išvengti dešimčių tūkstančių asmenų mirčių
šalyje. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad skiepai yra efektyviausias COVID-19 ligos prevencijos
būdas. Jo nepakeičia kitos prevencijos priemonės, tokios kaip: testavimas, kaukės ar distancijos
laikymasis.
Palyginus su pasiskiepijusiais, nevakcinuotų darbuotojų tikimybė užsikrėsti bei užkrėsti
aplinkinius, įskaitant ir bendradarbius, yra kelis kartus didesnė. Nepasiskiepijusių buvimas darbo
vietoje yra grėsmė bendradarbių saugumui ir įmonės veiklos tęstinumui.
Profesinių sąjungų pareiga – siekti, kad darbdaviai bei valstybės institucijos užtikrintų
saugią darbo aplinką, todėl pritariame Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymui keisti Lietuvos
Respublikos Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 11, 18, 37 ir
40 straipsnius, sudarant prielaidas plačiai privalomai darbuotojų vakcinacijai, taip pat be medicininių
priežasčių nesiskiepijančių darbuotojų nušalinimui nuo darbo arba, esant galimybei, darbui
nuotoliniu būdu.
Pritarė elektroniniu būdu: …”

Negana to, kuriamas teisinis pagrindas uždėti varnelę ties reikalavimų įvykdymu pagal Lietuvos respublikos Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatas.
Ne vien rašinio pavidalas, bet ir gyvenimo patirtis verčia suabejoti tuo, kad šis “paraginimas” atitinka tikrovę ir profesinių sąjungų narių tikrąją valią. Todėl kviečiam atsiliepti tikruosius dalyvius, pareikšti savo nuomonę ir valią. 
Nelikime abejingi savo kūno neliečiamumuio, sveikatai, bendradarbių ir bičiulių prigimtinėms žmogaus teisėms.
Tik mums bijant ir tylint yra padaromi didžiausi nusikaltimai prieš asmenį ir žmoniją.

Be “purvasklaidos” liaupsių, isteriško džiugesio  “teisėkūros šešėlyje” atsirandantis “megėjiškas lobisto rašinėlis” savotiškai įpareigoja sudalyvauti teisėkūroje ir mus.

Jums pageidaujant, atsiliepimas bus apsaugotas pagal Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas.
Nors bijoti darbdavių arba vadovų persekiojimo kažin ar verta. Nūdien susirasti dorą ir įgudusį darbuotoją yra daug didesnis sunkumas, nei tokį darbuotoją tinkamai vertinantį darbdavį arba vadovą.
Rašykite ir siūlykite info@susitelkimas.lt

This Post Has 3 Comments

  1. Vera Červiakova

    Manyčiau, kad reikia identifikuoti išvardintus “ale “pasirašiusius ir konsultuotis su patikimais teisininkais. Čia panašiai kai neegzistuojantys arba net nepritariantys menininkai, “pasirašinėjo” peticijas. Gal sutiktų Alvis Mozeris, Kęstutis Skrebys. I. Vėgėlė gal peraukštas rangas.

  2. Man įdomu, kaip vykdo medikai iš viršaus nuleistus nutarimus be parašų, ar antspaudų. Ir vykdo uoliai.

  3. Audra

    Prisimenant, kad ne taip seniai nusižudė medikė, galima suprasti kokia atmosfera tvyro gydymo įstaigose, ir kaip buvo sukonstruotas šis dokumentas ir kiti panašūs į šį, pvz. raginimas skiepytis nėsčioms moterims.

Parašykite komentarą